tas bereikšmis nevaldomas noras
atsigręžt į užtrenktas duris
taip užvaldo jausmus – tarsi oras
be kurio negyventi išvis
ateitis turi būti svarbiausia
nors šiandien paslėpta  pusnyje
teks išlaukti... o kas prarasta
pasidėti giliai širdyje
tam nereikia kodinių užraktų
nebūtina dengti ledu
tik pakilus pataisyt skrybėlaitę
ir pranešti pasauliui – aš vėl ateinu