Jokių krištolų –
Atolai - - -
Žemę puošia lubinai:
Ir graži jinai iš tolo,
Ir arti graži jinai –
Akmenų briaunų aštrumas
Ir kalnų smagi dvasia,
Ir bičiulių laužo dūmas,
Ir savų karti tiesa –
Erdvės melsvos, begalinės –
Vandenų žali stiklai - - -
Tėviške, melsvas line,
Ko paniurus nutilai? –
Baigės baigės
Skausmo kreivės:
Paukščiai grįžta į namus,
Kaip ir aš, bendrakeleivis,
Po tremčių šaltos žiemos.