Vaikystėje kasmet iškrisdavai iš obels,
bet taip ir neišmokai skraidyti.
Bet visi tikėjo ir sakė: jis dabar atsikels
ir pamatys dangaus aukštį ir dydį.
 
Šiandien balta drobule
nušluosčiau tavo prakaituotą veidą,
dviem pirštais sutraiškiau ašarą,
kurią nušluostyti leidai,
ir visą vakarą kalbėjausi su žole,
bet ji tik tyliai šnara.