Kaim visad tų bėdų, pasitaika visokių
Nelauktų i nesapnuotų i sakyč neišgalvotų.

Rasų nakt paparčė lėnka, mat no lietos žiedė sonka,
I par Petro debesiuos, raktė mėrka vondeniuos.

O to vasaro „broliūkė“ kaip varliukė ka įdūka.
Rods par atlaids Onos, nemegos, ale vanos.

Kiems jo šlaps, išmaurots, takės sliekų išvagots,
lėg žemėlaps nupaišyts visis kiems išrašyts.

Vištas šlapes slompinėj, renk slieks gužinėj,
čiūt panešdamas gūžius, da jas ryj vis tuos sliekos.

Tėktės gaids be paliovas, tė ont žemes tė ont tvoras,
rėk vis kakariekuūūū, vištas šlapes, be juokuūū.

Vaikšta šlaistas kaip baidyklas,- gal gė būt jas uždarytas.
Ka juos kor bala „po plynio“, nebeded visai kiaušinio.

Įsilindė terp dilgynio vaiks per –bos „gūbynė“.
Liepė baigėnts išvęs,margų, mažų višteliokų.

Gal gė gaids vištom atlais, tapės polka tėveliok.