Linkiu tau gintaro likimo:
Po metų tūkstančio laukimo
Kad po audros ant šlapio smėlio
Tarp margaspalvių akmenėlių,
Tarp kriauklių, jūržolių smėlėtų
Tave kas nors surast galėtų.

Stebėtųs, neatsistebėtų –
Inkliuzas gintare saulėtam!
Tikėdami, kad laimę neš.
... bet tas inkliuzas – būčiau aš.