Kalbu aš motinos kalba
Gražiausia žemėj iš visų,
Čia mano kraštas – Lietuva,
Čia aš gimiau, čia augai tu.
 
Tai mūsų protėvių dvasia
Su motinos pieno lašu
Dievo duota, širdin dėta –
Seniausia iš visų kalbų.
 
Ir kai šventikai Indijoj
Paklausia: Kas tava sūnus?
Sanskrito rašmenys seni
Apgaubia šventumu ir mus.
 
Ir pajunti, kokia brangi
Gimta kalba, gimti namai,
Ir niekas jau neužgesins
To, kas rusena amžinai –
 
Tai meilė protėvių šaknims
Ir tik per kalbą, tik per ją,
Mes mylim Lietuvą širdim
Ir esame stipri tauta.