Neieškai užžėlusių takų,                   
Nebeldi į uždarytas duris,
Neskaitai laiškų nerašytų –
Iš dangaus žvaigždė nekris.
 
Neskaičiuoji dienų, naktų –
Su laiko banga nuplaukia,                        
Neieškai prasmingų darbų:
Imi tai, ką paliečia ranka...
 
Išdidžiai neprašai likimo, kad
Sutrumpintų niūrias dienas,
Noriai rašai tuščiame lape:
Dėlioji mintis – tik liūdnas...
 
Ir pakeist nieko jau negali –
Norų kirba dar begalybė –
Sieloj įsmigus rakštis skaudi –
Baigias tavojo gyvenimo nuogybė.