kokia

Kokia sunki gravitacija,
Negaliu kojos atplėšt,
Rankos alavo pilnos,
o taip norisi atsisėst.
Ir lyg koks stebuklas,
Pakeliu galvą aukštyn,
Siela su dangum liečias
Ir lekiu jos įkandin.
Medžių šakos mojuoja,
Linki laimingos kelionės,
Viltis manyje alsuoja,
Ir nėra kitos dėlionės.
O koks nuostabus skrydis,
Debesų glamonės saldžios,
Girdžiu, kažkur verkia vaikas
Ir vėl krentu į žemę
Apsunkęs ir apsvaigęs.
poeta