kovas

vakar buvo žiema
o jau šiandien pavasaris
anokia euforija –
saulę apklojo  debesys
jau nebestebina ir nesuvirpina
baigės laukimas
eilės nuostabios suskamba
ir nutyla nutrauktom stygomis
žodis girdėtas sminga į gilumą
blėsta
nors dar širdy jį laikai
niekas nekaltas
kad mainosi
nyksta
toks gamtos ciklas –
keičiasi metų laikai...
adria