Parašiau laišką su paukščio plunksna,
Kurią man vėjas nutupdė delne.
Kiekvienas žodis – tai širdies dunksniai
Ant jūros kranto, smėlio lape.

Paprašiau paukščių klykauti garsiai,
Laimę prišaukti Tavo kely,
Paprašiau jūros, – rūpesčių gausą
Nuplauk, nuneški... tu tai gali!

Paprašiau saulės širdį sušildyt,
Jeigu žiema ją užkluptų gili.
Paprašiau rytmečio rasa pagirdyt,
Jei tik išsektų vanduo šuliny.

Paprašiau vėjo vasaros gaivą
Nešti, kedenti Tavo plaukuos,
Iškeltą burę tavojo laivo
Pūsti, kur laukia meilė krantuos.

Paprašiau miško, paprašiau lauko;
– Duokit jam viską, ko tik reikės.
Ir jei pakelsi akis į dangų,
Tau nuostabiausios žvaigždės žibės.