Nežudyk, mano vyre, tikėjimo,
Jog esu tau it vyzdys svarbi.
Kaip be jo aš išliksiu šeimyną maitinantis indas?
Sąšlavyne pratęsiu dienas,
O šita negarbė
Daug baisesnė už mirtį.

Net tada, kai regi, 
Jog nesu paklusnioji tarnaitė,
Nežudyki pykčiu belaisvėjančios sielos —
Ne iš tavojo glėbio veržiuos,
Vergas renkasi vergę.

Nežudyk manyje prigimtinio orumo,
Nes dainuojant lengviau
Nulaikyti visas tris kertes,
Negu kūkčiojant vieną.

Jau ataušo belaukiant lėkštėj vakarienė.
Ša, tursomiegiu snūdaujant
Čeža artėjantys žingsniai.
Sapnavau...

Nežudyk.
Ar tiki, kad sapnuosiu ir lauksiu,
Kol būsiu?