tvinksi tirpstantis sniego punktyras
delno linijoj kvepiančioj mėtom
kaip ilgai tavo kvapas negyja
kaip giliai juo dangus pažymėtas
aitvarais
ten kur perplyšo vėjas
krito skiautės šešėlių po kojom
kaip trumpai tu buvai neišėjęs
kaip toli aš tavęs neieškojau
vien tik gėriau vidurnakčio tylą
sklidina neišsakomo juoko
kaip gerai kad lietus nenutyla
kad pamiršti tavęs neišmokau...