Greičiausias – tai svajonių vėjas.
Jis gėrio ir vilties šauklys,
Daug matęs, daug ką ir girdėjęs,
Tik glostys, – nieko nesakys.

Žmogus tik gal turėti širdį
Ir daug tikrų, šaunių draugų,
Kurie puikiausiai mato, girdi,
Ir tau nei šalta, nei baugu.

Apskrieki, vėjau, visą žemę
Šaunių draugų linksmam būry,
Ir nors likimas daug ką lemia,
Kovoti už save turi.

Todėl kovok, dainuok ir juokis
Šaunių draugų linksmam būry.
Gal akys mielos – tos viliokės –
Laimingą padarys kurį.

Likimas tau tikrai šypsosis,
Jei ko norėsi iš širdies.
O vėjas tik švelniai paglostys, –
Jis nematys ir negirdės.