Kur susitinka Neris su Nemunu,
Po to Nevėžis dar atplaukia,
Kur Panemunės pilys snaudžia,
O kalvos su kalneliais glaudžias,
Aš atsistojus ant aukšto kalno,
Regiu aš mūsų miestą Kauną.
Čia skambina varpai bažnyčių,
Čia  švelniai gaudžia kariljonas
Ir kviečia  žmones iš pilių ir gryčių
Išeit, kad savo dvasią paganytų.
Ir ta mažytė Vytauto bažnyčia,
Maironis rymo Katedros skliautuos,
O Rotušė, lyg kokia  jaunamartė,
Balta balta pavasario žieduos.
Pilnos ir gyvos Kauno gatvelės,
Skubančių, laukiančių, tylinčių,
Ir kai aš stoviu  vidury Kauno,
Man jis atrodo gražus ir mylintis.