Vyšnios žydinti šakelė
Sode bitutes vilios.
Tik pradėjęs savo kelią,
Nepasuksi atgalios.

Nuo liūliuoto  lopšio savo
Motinos vilties dienom
Tau likimas dirigavo
Tos būties natom vienom.

Kai jaunystėj sodai žydi,
Plaka neramiai širdis.
Gamtoje pradėtą žygį
Lydi žmogiška būtis.

Prisiskynęs sode vyšnių,
Amžinam gamtos rate
Visada būtin sugrįši.
Vakaras nubus ryte.

Vyšnios žydinti šakelė
Duos tau dvasiai atgaivos.
Jos žiedai nubarsto kelią
Nuo kalvos ligi kalvos.