O kas jei, o kas jei, o kas...
O kas, jei būtum dulkė.
Galėtum skraidyti iš amžinybės į amžinybę ir atgal.
Vėjas tave neštų, nuneštų, išneštų.
Ropinėtum laimės pramintais takais skruostuose
Ir visai nesvarbu tau būtų, kieno tai laimė.
Tavo, mano, jūsų, mūsų.
Nes tuomet visos laimės būtų savaip laimingos.
Bet ką čia svajoti, juk tu
Viso labo žmogus, kuriam laimė tik jo laimė.
Ir iš viso...
Jokia tu ne dulkė.