Padvelkus per mintis jazminų gaivumu,
Tas iškalbingas virpantis miražas,
Suvartęs patalus šilkiniu švelnumu,
Atvėrė laisvę netradiciniam charakteriui.
Aš dar nešiojausi kišenėj keletą minčių,
Jau planavau jas atiduoti vasarai,
Bet tas nuo barchato nuslydęs aš Myliu
Išlaisvino dailiuosius pažadus pavasariui.
Neketinau tada nuplauti geidulių.
Nelyginau su potekstėm Tavųjų frazių.
Aš tik ėjau aklai link laukiančių klaidų,
Ėjau ir maldavau išsaugoti spalvas vitražuose.
Dabar, kai pergalę sūpuojam ant delnų,
Kada virš durų iškabinos  laimės pasagos,
Apsikabinę prasmę abiejų žmonių,
Mes laiminsim savim
Visus ateinačius pavasarius.