Glaudžiu aš rudenį. Nešauksiu –
Padėkit man, aš užmaršty!
Geltoni lapai tarsi paukščiai
Dangun pakyla. Vėl pilki
 
Plazdena ilgesio šešėliai.
Pripratom su tavim kartu
Sutikti spalį. Susivėlę,
Pajuodę debesys pikti
 
Apgaubia mūsų pievą žalią.
Pradingo baltame rūke
Kalva už upės. Kažkur gelia
Giliai viduj. Girdžiu tave –
 
Širdis tankiau pradėjo plakti...
Išbrisim, drauge, iš bėdos!
Delnais tu glostai mano kaktą.
Jau greitai Žemėj vėl šmėžuos
 
Išbalęs gruodžio šaltas veidas.
Kažkur toli ledai, ledai...
Šviesoj mėnulio liūdnai klaidžios
Žvaigždė paklydus. Tu žinai –
 
Ateis ir mums likimo laikas.
Juoda erdvė gilioj rimty...
Keisti tie žmonės – skuba, vaikos,
Pamiršę meilę... Lapkritys...