Arba apie tylą

Tik vieno žodžio tavo akyse bedugnė
Seklesnė už manųjų begalybę
Su laikrodžiais vienodai visą laiką turim
Užmiršę kaip skausmingai išsitrynėm

Ištark dabar mane atokvėpiu blakstienų
Suspausk delne praėjusį rytojų
Kasnakt pamiršęs kad skaičiuoju laiką miegu
Kas dieną laukiu kol ir vėl sustosiu

Tik vieno jausmo tavo žodžiuose platybė
Gilesnė už manųjų iš tuštybės
Su alkoholiu savo laimę kartais gydom
Perbėgę valandas priverčiam vytis

Ištark dabar mane prisilietimo blyksniu
Suspaudus akyse audros miražą
Žinau kad per dažnai vienodai neišdrįstu
Žinau nes žodžių visada per maža
Vilis Normanas