Arba apie tylą
Tik vieno žodžio tavo akyse bedugnė
Seklesnė už manųjų begalybę
Su laikrodžiais vienodai visą laiką turim
Užmiršę kaip skausmingai išsitrynėm
Ištark dabar mane atokvėpiu blakstienų
Suspausk delne praėjusį rytojų
Kasnakt pamiršęs kad skaičiuoju laiką miegu
Kas dieną laukiu kol ir vėl sustosiu
Tik vieno jausmo tavo žodžiuose platybė
Gilesnė už manųjų iš tuštybės
Su alkoholiu savo laimę kartais gydom
Perbėgę valandas priverčiam vytis
Ištark dabar mane prisilietimo blyksniu
Suspaudus akyse audros miražą
Žinau kad per dažnai vienodai neišdrįstu
Žinau nes žodžių visada per maža