Ir vėl pilka diena
(Keli žodžiai poetui Justinui Marcinkevčiui)
Ir vėl pilka diena, dar juodas paukštis
Už lango pūpso ant šakos.
Džiaugies, pirmadienio sulaukęs,
Tik ką jis tau atneš, ką duos?
Galbūt vėl knygą pasiimti,
„ašara DIEVO aky“,
Mintyse dainas atgaivinti,
Pajausti Tėvynę širdy.
Pajausti Jos garbę ir grožį,
Ir meilės karštąsias liepsnas,
Mylėt, kaip POETAS, kad mokė,
Nors plūsta dabar Jį kaip kas.
Tik ėjom su Juo koja kojon,
Sąjūdžio plaukėm banga,
Stropiai kartojom, kai mokė
Ištarti kartu LIE TU VA!
Na ir kas, kad dar pilka, o paukštis
Negieda saulėtos giesmės,
Bet tikiu — lemta dienai išaušti
Krištolinės POETO šlovės.
Pramanų nukratysim slogutį,
Primestos nepriimsim naštos.
Neišraut, jeigu lemta kam būti
Žemėj ąžuolu savo tautos.