Sutikai tu mane ir vedi.
Aš nuo lopšio tave girdžiu.
Kantriai mokai ir tyliai lydi,
Nes į lūpas įdėjai žodžius.

Emocinga. Lėta. Santūri.
Daugiažodė. Tyli. Skardžiabalsė...
Tu ir jungi tautas, ir skiri.
Bet į kitą Tavęs – nekeisiu.

Aš mąstau Tavimi ir kalbu.
Kartais tyliai, o kartais balsu.
Kaip gerai, kad Tave dar turiu.
Tik todėl ir lietuvė esu.