Išgirdau šiandien  vaismedžio  pumpuro dėtį,
Kūno formom nuslydo nubudęs  žaltys.
Įtakingai parūpo pavasario strėlės,
Išvėdinę žiemos dar prislėgtas akis.
Šoko  vyzdžiuose gulbių  didingos idėjos,
Judesiais glamonėjo sparnuotas viltis.
Pranašai vis garsiau ir grasiau man šnabždėjo,
Kad artėja diena, kai daugiau nebesnigs.