Vakarai ateina tyliai,
maži ir baikštūs,
žerdami į mano saujas
iksus ir ygrikus –
nežinomas raides,
netyčia atgijusias
ir
dingstančias netyčia –
tarytum stiklines
tirpstančias ore,
bet
tikras tikras
ir saldžiai aštrias.