Nurimsta viskas. Ir gamta užmiega.
Dalis gyvenimo nusidriekia laike.
Dabar tikiu – sulauksiu. Naujos jėgos
Atgims iš naujo vėlei ir apglėbs mane
 
Gyva srove, švelniu šešėlio dvelksmu,
Sugrįš su paukščiais ir jauna žalia žole,
Balta migla išnyks ir saulėj džiaugsis
Atgimus rytdiena šviesa ryškia, šilta.
 
Keistai tylu. Atrodo – medžiai liūdi,
Nutilęs laikas kilpom klaidžioja laukais,
Nukritęs lapas stabteli prieš kliūtį...
Paskui pakils. Ledinis vėjas juo pažais,
 
Padengs šerkšnu pakrantės ievas, klonius,
Žolė nublukus susiglaus (gal taip šilčiau?).
Tavęs prašau, o Dieve, sau malonės – .
Tiktai sveikatos ir šviesos. Taip sušalau...