Aš nerašysiu Tau su lūpdažiu ant stiklo
Nublukusiam lange naktinės panoramos.
Dar kartą nugaras suglausim tik tarp kitko –
Kaip antraeiliai aktoriai seilėtoj melodramoj.

Susvetimėję pirštai nešėlios kaip vakar.
Klojos nakties rainelė šviesomis pro langą.
Ir mes išgirsime, kaip juodos varnos krankia,
Taip aiškiai sakinius savais garsais pridengę.

Išjaus melodijas dar šiurpuliai tarp pirštų,
Nebus agonijos maldų namuos priklaupus,
Tik banaliai sopės motyvas nepamiršim,
Ir sąmonė beprasmiškai kartos prikimus – šalta.