Sniego gėlės —
Svaigumas žiedynų,
Snaudžia medžiai prieš Aušrą suklupę.
Tas raudonas saulėtekio vynas...
Jis mane
Lyg plaštakę įsupo.
 
Čiuopiu pirštais
Tą skliauto raudonį,
Jau žvaigždynai užgęsta,
Užmiega.
Susirūpinę nuskuba žmonės...
Šurmulys lango rėmais nubėga.
 
Įsibridus į pūgą žvaigždėtą,
Lyg apsvaigus nuo tavo kančios.
Čia pūga,
Čia ir vėl glostau lietų
Ir lyg raustantis skliautas keičiuos...
 
Pro vyzdžius
Du gyvenimai sninga.
Rytas naktį skausmingai išlydo.
Nežinau,
Ar esu aš laiminga
Tarp tavęs ir savęs pasiklydus.