Tau nesvarbu, šiandien alyvos žydi, o gal krenta
Sunokę vaisiai soduose, lapus gal plėšo vėjas.
Yra tik upė: mano krantas ir dar kitas krantas,
Kurį pasiekei tu seniai, nes taip pati norėjai.
 
Tiesa, yra sekli brasta, kuria man brist užginta,
Galiu nebent bandyt per gilią upės vagą plaukti.
Ak, kaip man visa tai atrodo keista ir nerimta –
Kol vandenys išseks palaukt. Arba kantrybė...
                                                                        Laukti
 
Aš dar galiu, tikėk – šerdis stora žieve apaugo,
Tik pumpurai vis skleidžiasi tie patys ir tie patys.
...........................................................................................................
 
Galbūt norėtumei turėti tu tik medį draugą?
Bet argi gali būt kitapus upės draugas medis?..