Vėjas glosto tavo plaukus,
Tiesia ilgesio kasas.
Tu ateisi, ilgai laukus,
Nubarstydama rasas.

Pried. : Aš tylėsiu, nekalbėsiu, –
             Tu man glausies prie peties.
             Tave švelniai aš paliesiu, –
             Mes nežinom ateities.

Tavo akys, tavo lūpos,
Tavo šypsena skaidri
Ant svajonių medžio supas
Ir giliai giliai širdy.

Ir kedena tyliai vėjas
Tavo žydinčias kasas.
Nors jisai neklausinėja,
Žino paslaptis visas.