Nepraeikit prošal
Ryte atsikėlus sumislijau,
Ka pietum reikia kugelį kepti.
Pečius jau baigia kūretis,
Laikas blėtas taukais sutepti.
An mašinos skaurado spirgučiai
Su cibiliais pukši iš lėto.
Bulvių priskutau kupiną viedrą,
Visiem užtekti turėtų.
Čiumpu tarką i didelį blūdą,
Skubinu bulves tarkuoti.
Krumpliai i vė šerpetoti,
Užtat bliūdas jau iki soties...
An viršaus užverčiu spirgus,
Ranka išmaišau i į blėtas,
O blėtas į karštą pečių –
Viskas laiku sužiūrėta!
Na, da reikia užkišti jušką.
(Paskutinis, lengviausias darbas.)
Ziegorius rodo, ka pietūs
Šiandie bus gatavi lygiai antrą.
Ale kaip tos antros sulaukti?
Kiba laikas visai sustojo...
Apsidavadiju stalą,
Tarielkas pagatovoju.
Neišturiu, pradarau pečių
I veiziu, kaip tas kugelis kepa.
O jis gražiai parudavęs
Tik skreba – visa stuba kvepia,
I priemenė, dagi kiemas...
Sėdžiu, laukiu, tarielka rankoj...
Jei šleivosit prošalį – usukite,
Šiandie kugelis – lygiai antrą!