Keliai. Kokie jie nevienodi!..
Kiek daugel jų ir įvairių!..
Mokėk ištarti tiktai žodį, –
Galėsi eiti bet kuriu...

Vieni keliai taip tik ir dunda
Į jau atvertus tau vartus,
Kur tik linksmybės ir pagunda,
Kur prarandi  visus turtus.

Kiti keliai tiktai į kalną,
Kur šviečia laimės žiburys.
Tau reik turėti tvirtą balną
Ir turi būti sau karys.

Gali sutikti ir dulkėtų,
Nepažymėtų dar kelių,
Kur pasiklyst kiekvienas galėtų.
Bet nesakyk, kad negaliu...

Nėra kelių tik rožėm klotų, –
Lengvų kelių tikrai nėra.
Bet kur, bet kas tave viliotų,
Jeigu svajonė netikra.

Lengvi keliai tik mūs svajonių.
Be jų – be žiburio kalne.
Net po sunkių, ilgų kelionių
Tu saugai jas savam delne.