Žengiu per ūkanotą stiklą.
Akivaizdoj gamtos smeigiu sau durklą.
Kodėl jūs esate tokie patiklūs?
Nerandate kelių Orakulo?

Dabar tiesiu tau ranką, Dieve!
Atleisk, jei aš šiandieną nusidėjau...
Jei nusidėti reiškia mirt,
Tai aš miriau ir prisikėliau...

Žengiu toliau, kur akys veda,
Bet eiti daros vis sunkiau...
Bandau suprast, ką vėlės šneka,
Bet stiklas traška vis labiau...