Mylėti

Tiesia šaką berželis,
Siekia veidą paglostyt.
Nors žiema, nors ne žalias,
Tačiau bando paguosti

Tyliai kenčiančią širdį
Lyg sakytų ne viskas,
Ką žmogus mato, girdi,
Pelenuos auksu tviska.

Tačiau audros greit baigsis
Ir nurims šiaurūs vėjai.
Skinsi dieviškus vaisius,
Kuriems augti padėjai.

Visko būna, vai būna,
Kartais skauda ir gelia
Ne tik širdį ir kūną.
O pavasario žalio

Visi laukiam iš lėto.
Ir širdis tyliai bunda,
Veržte veržias mylėti
Nors trumpai, nors sekundę...
Laimužė