Iš (ne)rašomos autobiografijos...
Aš rašau švelnias eiles
Apie Angelus ir Velnius.
Ir Paukščius, kurie sules
Kruopas lyg saldainius.
Taip, esu aš liaudies Dainius
Ir poetas geras baisiai.
Ap(s)eiliuoju mūsų ainius
Ir kaip noksta vaisiai –
Slyvos, obuoliai, kaštonai –
Krenta kartais ant galvų.
Kokie gražūs, švelnūs tonai.
Viršum klonių ir kalvų
Mūs šalelės Lietuvos,
Aišku, ir Europos.
Čia dar liko vos, oi vos –
Pusė grūdo kruopos.