Žibuoklės žiedą švelniai liesiu pirštais –
Ar tu mane pamirštum? Ar pamirštum,
Kaip pusnys tirpo paskutinio sniego
Ir samanos miške ant saulės drėko,
Ir kėlė žirginius aukštyn beržai sukaitę,
O mudu tyliai žydrą knygą skaitėm?..
Ant paskutinio sniego dar pavėsy,
Spygliu pušies užrašėm, kad mylėsim
Ir kad tikėsim... Meldėm tyrą dangų,
Kad būtų toks – tik tokio mums užtenka,
Nes naktimis vis tiek ateina šalnos...
Žibuoklės žiedą liesiu pirštais švelniai –
Ar tu mane pamirštum? Ar pamirštum?
...................................................................................
 
Tyla... Tiktai po kojom sniegas girgžda...