Paniro rankos vėsoje rytinėj
Ir čiupinėjo tamsos skverną,
Keistoki šiurpuliai net palietė krūtinę,
Sujaukdami širdies ir sielos darną.
 
Gal nepriimtina širdžiai tamsa,
Kraštai jos grubūs ir kietoki,
Tai ne pavasario skaisti rasa,
Kai švelnūs spinduliai šviesos visai kitokie.