Prie židinio
Gandrai paliko vėl
Savus gimtus lizdus.
Ar tu žinai, kodėl
Toksai medus saldus?
Kodėl, ar tu žinai,
Upeliai neišdžiūva?
Sapne kam milžinai
Kovodami nežūva?
Kam saulė amžinai
Vis gęsta vakaruos?
Kalnely kam linai
Taip laukia jos aušros?
Kiek daugel klausimų...
Ugnis ramiai rusena.
Prie židinio namų
Mintis vis mintį gena.
Tos mintys kaip sparnai
Kelius į viltį tiesia.
Kaip gera, ar žinai,
Prie židinio būt dviese.