Kai platanų šešėliai ištirpsta,
Saujoj telpa praėjus diena,
Už kalnelio siaura upės kilpa
Ir nakty atsibudus daina.
Pasibelski širdim tu į širdį,
Kai už miško pražys lubinai
Ir vien ilgesiu sielą man gildys
Tie nakties dyvinos apžavai.
Takas ves  ligi užmiršto sodžiaus,
Paukščių virtinė vėlei praskris,
Ir vis gildys, taip ankančiai gildys
Tas sunkus ir skaudus ilgesys.
...................................................
Kai platanų šešėliai ištirpsta,
Upėj maudosi laumių kerai,
Vėl ištįsta vaivorykščių tiltai
Ir nakties dyvinos apžavai...