kai knarkia katinas agrastų krūme
o aviliuos užbaubia bitės
poetiškai suamsi šuo
varnėnas krebžda inkilo dugne
 
tu supranti kad vasara atėjo
ir jau trečia diena kaip nebelyja
stiklainyje apsigyvena boružė
o karštis laižo durų vyrius
 
atrodo man kad aš esu arabas
tik savo neturiu haremo
turiu tik saujoj gabalėlį molio
kuriam žadu įkvėpt gyvybę