***
Aš čia kaip lakštingala, čiulbanti ilgesiu
pavasario bundančio mūsų širdžių.
Ateinu išsiilgusi Tavojo žvilgsnio.
Iš žodžių Tavo sielą geriu.
Jau senai taip reikėjo kalbėtis.
Mums abiems būtų buvę lengviau.
Tik truputį man gaila,
kad anksčiau aš Tavęs nemačiau.
Bet tas jausmas juk niekur nedyla.
Žodžiai skambesiu širdin subyra.
Rankos liečia juk knygos lapus.
Ir netirpsta tas jausmas tarp mūs.