Vaikai mano,
Norėjau jums apsakyti
Visus  metų laikus – spalvas, garsus, kvapus…
Bet jūs nesiklausėt –
Išėjot ieškoti savų gėlynų žydėjimo
Kituose darželiuose, po kitais langais,
Obuolių kvapo kituose soduose,
Bulviakasių laužų dūmų aitrumo
Kituose laukuose,
Kurapkėlių bėgimo per sniegą tarp antkapių…
Viso to seniai nebėra.
Ką radot jūs?
 
Vaikai mano,
Norėjau jums papasakoti,
Kaip šokau kieme – mergaitė, basa –
Tarp baltų dobiliukų birželio lietuje,
Svaiginančiam tarsi jaunas vynas.
Kaip dainavau audroje,
Kad peršaukčiau negandų dundesį
Ir nukreipčiau žaibus nuo jūsų –
Į save, į save…
Neturėjot laiko klausyti.
Ar būtumėt patikėję, kad kadaise
Ir aš buvau jauna?
 
Vaikai mano,
Žilstantys mano vaikai,
Dovanojau jums visus žemės kelius,
Dovanojau gyvenimus.
Dėkui, kad priėmėt.