Ten, kur mūsų nebuvo,
Degė laužas pakrūmėj.
Fėjos šoko kas dieną,
Būrė smilgom, šiaudais.

Paklaidinti jos gali
Rudą lokį ir lapę,
Žemę speigu sutraukti
Šiltą vasaros naktį.

Ten, kur mūsų nėra,
Ten žiema neateis.
Lyg nususęs šuva
Ji praeis tik pro šalį.

Tušti medžiai... be sniego...
Be baltojo šerkšno...
Tik rasos karoliukai
Juos dabina rytais.

Ten, kur mūsų nebus,
Saulė dukart per dieną
Nusileidus sušvis,
O pakilus – užges.

Ten vėjai dainą dainuos
Prošal skrendančioms varnoms,
Seną pasaką seks
Pelkių laimės rūkuos.

Ten, kur mūsų nebuvo,
Nėra ir niekad nebus,
Po skarota egle
Šviečiant laužo liepsnoms

Savo lemtį sutiksim.
Gal užtrauksim vilkais
Mėnesienai dar švintant?
Gal ramybę surasim

Ten, kur mūsų nebuvo,
Nėra ir niekad nebus?..