Kiek daug ramybės!

Kiek daug ramybės, Viešpatie, davei
Jau pačią pirmąją Naujųjų Metų dieną!
Pavienės snaigės leidžiasi lengvai,
Dangus ir žemė toly pereina į viena.
 
Tikriausiai ja visus apdovanojai,
Kvietei pažint taikos, ramybės vertę.
Tik kiek dar daug  girdėt to nebenori
Ir pasuka keliu link blogio vartų.
 
Dievuli, kaip gražu — sniegu apkritę uosiai,
Beržų nusvirusios šerkšnotos viršūnėlės,
Galėtumei — priglaustumei visus prie skruosto,
Bet ne, žinai — teks laukt pavasarėlio.
 
Paimsiu tik ramybę, lai ji šaltiniu būna,
Kuris pagirdys, nuramins, suteiks jėgų,
Kad grožio trokštančią krūtinę, širdį, kūną
Palepinčiau daug metų ir dienų.
 
2016-01-01
Abromiškės
skroblas