jei neturi ką pasakyt tai nekalbėk
pasakė užantin įlindęs vėjas
plaikstosi beprasmiai žodžiai kaip plaukai
ir debesų pataluose užmiega

tik sapnas sterilus visai ne apie tave
toks baltas galima sakyt išblyškęs
apsiverčiu ant nugaros kaip blynas
ant lėkštės

o debesys nakties pralaukia
-
ir nuryja