Žiema pradingo... Skamba tavo juokas –
Skaidrus: varveklį palietė – abu sudužo...
Ir striksi saulėj sniegena prinokus...
O spindulys auksinis pro medžius, sulūžęs,
Į upę krenta, properšoje skęsta,
Bet kranto gluosnį pakutenti dar suspėja.
 
Ar šalčio, šerkšno galima nekęsti?
Ar galima nekęsti šiaurės žvarbaus vėjo?
 
Neklausk šiandieną. Taip nerūpestingai
Eini gatve, tarytum viso to nebuvo.
Nors man, akis užmerkus, vis dar sninga
Ir kojos klimpsta, už pusnių užkliūva...
....................................................................................
 
Bet tu sakai: nubusk, žiema pradingo –
Štai, striksi saulėj sniegena prinokus!