Ant medžių juodos varnos kranksi,
Ore pakvimpa dvoko tvaikas.
O aš siaubingai nusidėjau –
Į karstą dilgėlių padėjau.

Ir juodo angelo pranašas
Sklando aukštai virš miesto.
Kodėl sau toksai liūdnas
Ėjai link juodo kapo?

O dideli krankliai kapojo
Granito antkapį pusiau –
Išlįsk iš juodo šydo
Man nešinas sarkofagu!

Aušra jau tyliai beldžias –
Naktis jai durų nedarys.
Abu stovėsime prie slenksčio –
Tik aš – čionai, o tu – tenai.