Palaukėm liepa žaliaskarė atskubėjo,
Daug saulės spindulių pažerdama.
Gelsvais žiedais liepų šakas užliejo
Svaigiais kvapais galvą svaigindama.
 
Pievose supas blaškos ramunėlės
Lyg plieno dalgį jausdamos širdy...
Ir žiogų serenados taip liūdnai skambėjo,
Gražių dienų akimirkas primindami.
 
Laukuos linguoja sunkios rugių varpos,
Kai kur vasilka dairos mėlyna.
Jos netgi rodos girdi dalgio garsą
Ir ašarėlės varpom ritasi tyra.
 
Pas mus ateina laukta šventa Ona,
Su duonos kepalėliu nešina
Jaučiu burnoje kmyno aštrų skonį
O sode svyra vyšnios kruvina šaka.
 
Rodos girdžiu kaip Mama duris daro.
Karšta duonelė kvepia ant delnų.
Jaučiu jos skonį tokį mielą, gerą,
Kambarį sklando kvapas ajerų.
 
Užtraukim dainą rugiapjūtę prisiminę
Lai skamba, aidi tėviškės laukais ir kloniais.
Pakelkim taurę už duonelę kasdieninę,
Už mūsų tėvus, protėvius, senolius.