po paralyžiaus
rimdama visada svyru
sveikojon pusėn
nuo tavęs
tarsi bijočiau užsimiršusi
padėti sunkią galvą
tau ant peties          
 
daug vasarų
smėlio kalvelėse
tarp skurdžių žolynų
ieškau katpėdėlių –
tau parodyti
ir nerandu
visos liko vaikystėje
 
kalvelės, kelelis
iš sodybos į sodybą vieškelį
langai langų nemato
tik gandrai su gandrais
pasikalba
nuo stogo ligi stogo
po dienos –
gretimų gyvenimų žinios
 
susitikom lemties valia
neženk per slenkstį
į mano senatvę
paleidžiu tave
kad pasiliktum jauna
išeinanti
mano valia
mylinčiu žvilgsniu
palydėta
 
radau tave laukiančią
iš kur žinojai
kad vieną dieną
saulei leidžiantis aš
būtinai ateisiu
į tą kryžkelę
 
kas dar įrašyta
pranašysčių knygoje
kiekviena mirtis –
kaip ir gyvenimai –
kitokia