Labiau nei plieno trosai du žmones suriša lengvučių bučinių punktyrai,
Pulsuojanti po oda gyvasties jėga.
Palaiminti dievų, kas įspūdingą pilnatį patyrė —
Skaisčiu liepsnojimu iki mirties degą.

Tarsi svarstyklės gedulas našlystės,
Nes netenku tiek pat, kiek ir gavau.
Dvi skaidrios ašaros tavęs ieškoti slysta,
Bet aš jų neskubu paslėpt, nutrinti, braukt —

Jos liečia tavo nubučiuotą veidą,
It vėjas įpučia žariją pelenuos.
Toks ilgesys, kaip skausmas susižeidus.
Ne mirti norisi — iki mirties dainuot.