Pasiklydau gyvenimo pančiuos,
Ir jausmuose kaip reikiant praskydau.
Spaudžia sąžinę didelės kančios,
Man atleisk, aš tikrai pasiklydau.

Pasiklydau, nors takas apšviestas,
Saulę skaisčią beržyne išvydau.
Spindulys jos į širdį nutiestas,
O vis vien man tamsu, – pasiklydau!

Pasiklydau aš upėse vyno,
Taurė niekad iš rankos neslydo.
Vynas guodė, sušildė, maitino,
Kol galų gale aš pasiklydau.

Pasiklydau tarp savo vienatvės,
Ir maniau meilė ligą išgydo.
Bet sulaukusi žilos senatvės,
Aš suprasiu – ir čia pasiklydau...