Nuėjau į šventyklą,
o ten ir vėl festivalis –
pasimeldžiau iki soties,
atlikau religinės terapijos seansą,
o po to atgal į stotį.
 
Reikia suspėti iki Saulė nusileis
ir Mėnulis patekės
sugrįžti į savo mišką,
pas savo žvėris ir paukščius.
 
O susirūpinęs vėjas vis klausinėja:
kur dingai, šventasis Pranciškau,
ant lango in dausas voratinkliai kabo?...
Laukia nesulaukia bėdžius
lopšinės – vakaro maldos.